Persis Džeksonas ir Olimpo dievai. Labirinto mūšis. 4 dalis

Karas tarp titanų ir olimpiečių tęsiasi, o jo sūkuryje – keturiolikmetis niujorkietis Persis Džeksonas, kuris tik visai neseniai sužinojo, kad yra mirtingosios ir dievo Poseidono sūnus! Olimpo dievai XXI amžiuje? Ar tai įmanoma?! Persis ir kiti jo draugai pusdieviai jau spėjo įsitikinti, jog tai ne mitas, nes už kiekvieno kampo tyko monstrai ir neramu net apsaugotoje stovykloje. Skaitykite ketvirtą neįtikėtino populiarumo susilaukusios sagos dalį ir ruoškitės lemiamam mūšiui!

Anabeta dėbtelėjo į mane taip, lyg ketintų užvožti, paskui padarė kai ką, kas mane dar labiau nustebino. Ji mane pabučiavo. „Būk atsargus, vaikine su dumblių smegenine.“ – Tai pasakiusi užsidėjo kepuraitę ir išnyko. Aš, ko gero, taip ir būčiau sėdėjęs be žado visą dieną, stebeilydamas į lavą ir stengdamasis prisiminti savo vardą, tačiau jūros demonai šiurkščiai nubloškė mane atgal į realybę.

Piktojo titanų valdovo Krono armija nusitaikiusi į pusdievių stovyklą. Jie Kalifornijoje, o stovykla – Niujorke. Įprastomis priemonėmis pervežti monstrus per JAV nėra paprasta, todėl šis nutaria pasinaudoti senovės graikų labirintu, kuris persikėlė su Vakarų civilizacija ir dabar plyti po valstijomis. Persiui ir jo draugams tenka leistis į tą nuolat kintantį, paslaptingą ir pavojingą tunelių raizgalyną, kad anksčiau už Luką surastų požemio kūrėją Dedalą ir paimtų vienintelį daiktą, galintį pervesti per labirintą – Ariadnės siūlą. Be jo titanai ilgai klaidžioja painiais koridoriais su angomis keisčiausiose šalies vietose, o pusdieviai su tikraisiais dievais spėja pasiruošti. Laimė, Persis kasdien vis labiau pasitiki savo galiomis ir pagalba ateina iš ten, kur jos visai nelaukia...